| Buvo | |
|---|---|
| Tikras vardas | Narendranatas Datta |
| Slapyvardis | Narendra arba narenas |
| Profesija | Indijos patriotinis šventasis ir vienuolis |
| Asmeninis gyvenimas | |
| Gimimo data | 1863 m. Sausio 12 d |
| Gimimo vieta | Gourmohan Mukherjee gatvė 3, Kalkuta, Bengalijos pirmininkavimas, Britanijos Indija |
| Mirties data | 1902 m. Liepos 4 d |
| Mirties vieta | Beluras Mathas, Bengalijos pirmininkavimas, Britanijos Indija |
| Amžius (mirties metu) | 39 metai |
| Mirties priežastis | Kraujo indo plyšimas smegenyse |
| Zodiako ženklas / Saulės ženklas | Ožiaragis |
| Parašas |  |
| Tautybė | Indėnas |
| Gimtasis miestas | Kolkata, Vakarų Bengalija, Indija |
| Mokykla | Ishwar Chandra Vidyasagar Metropolitan Institution (1871) |
| Kolegija / universitetas | Prezidentūros universitetas (Kolkata), Generalinės asamblėjos institucija (Škotijos bažnyčios koledžas, Kolkata) |
| edukacinė kvalifikacija | Menų bakalauras (1884) |
| Šeima | Tėvas - Vishwanath Datta (Kalkutos Aukščiausiojo teismo advokatas) (1835–1884) Motina - Bhubaneswari Devi (namų šeimininkė) (1841–1913)  Broliai - Bhupendranath Datta (1880–1961),  Mahendranath datta  Sesuo - „Swarnamoyee Devi“ (mirė 1932 m. Vasario 16 d.)  |
| Religija | Induistas |
| Kasta | Kayastha |
| Adresas | 105, Vivekananda Road, Kolkata, Vakarų Bengalija 700006  |
| Mėgstamiausi dalykai | |
| Mėgstamiausias eilėraštis | Kali Motina |
| Merginos, reikalai ir dar daugiau | |
| Šeiminė padėtis | Nevedęs |
Keletas mažiau žinomų faktų apie „Swami Vivekananda“
- Jo senelis Durgacharanas Datta buvo persų ir sanskrito kalbų mokslininkas.
- Nuo jaunystės jis buvo linkęs į dvasingumą ir meditavo prieš indų dievybes.
- Vaikystėje jis buvo labai išdykęs ir dėl jo išdykimo tėvams teko susidurti su daugybe sunkumų.
- 1879 m. Jis įgijo pirmąjį Prezidentūros kolegijos stojamųjų egzaminų skyrių.
- Jis labai domėjosi sanskrito, literatūros, religijos, filosofijos, istorijos, socialinių mokslų, meno ir bengalų literatūra.
- Škotijos bažnyčios koledže jis įgijo Europos istorijos, vakarų logikos ir filosofijos išsilavinimą.
- Jis mėgo skaityti senovės Indijos Vedų šventraščius, tokius kaip Puranos, Vedos, Upanišados, Ramajana, Mahabharata ir Bhagavad Gita.
- Be to, kad mokėsi Indijos klasikinės muzikos, jis taip pat mokėjo sporto ir įvairių fizinių pratimų.
- Jam didelę įtaką padarė Herbertas Spenceris (Anglų filosofas, biologas, antropologas) ir jo evoliucijos teorija.
- 1880 m. Jis prisijungė prie Keshab Chandra Sen religinio judėjimo „Nava Vidhan“.
- 1884 m. Jis įstojo į masonų ložę, o vėliau tapo Debendranath Tagore ir Keshab Chandra Sen vadovaujamo „Sadharan Brahmo Samaj“ nariu.
- Susižavėjęs Keshab Chandra Seno Brahmo Samaj ir naujomis vakarietiškos ezoterikos idėjomis, jis susitiko su Indijos mistiku ir jogu Ramakrishna.
- 1882 m. Jis su draugais išvyko į Dakshineswarą susitikti su Ramakrišna. Iš pradžių jam nepatiko jo mokymai, tačiau didelę įtaką padarė jo asmenybė.
- 1884 m., Mirus tėvui, jo šeimai teko susidurti su finansinėmis problemomis. Siekdamas padėti savo šeimai, jis bandė ieškoti darbo skirtinguose sektoriuose, tačiau liko nesėkmingas.
- Jis vėl susitiko su Ramakrišna ir paprašė jo melstis deivei Kali, kad išspręstų jo šeimos finansines krizes. Ramakrišna pasiūlė jam pačiam melstis, jis nuėjo į šventyklą, bet negalėjo reikalauti iš deivės nieko materialaus ir galų gale meldėsi už ją tikros žinios ir atsidavimo.
- Siekdamas suvokti Dievą, jis priėmė Ramakrišną kaip savo dvasinį mokytoją, kuris jam mirus 1886 m. Rugpjūčio 16 d. Kosipore paskyrė vienuolių mokinių atsakomybę. Tarnaudamas savo Guru paskutinėmis dienomis, Narenderis išgyveno „Nirvikalpa Samadhi“ būseną.
- Po Ramakrišnos mirties, kai niekas finansiškai neparėmė jo mokinių, Narenderis suremontavo sunykusį namą Baranagare ir pavertė jį mokinių vienuolynu. Ten jis kasdien darė su jais meditaciją ir taupymą.
- 1886 m. Gruodžio mėn. Jis ir kiti vienuoliai davė įžadą gyventi gyvenimą, panašų į savo dvasinį mokytoją, o Narenderis įgijo naują pavadinimą „Swami Vivekananda“.
- 1887 m. Jis, padedamas Vaišnavo Charano Basako, sudarė bengalų dainų albumą „Sangeet Kalpataru“.
- 1888 m. Jis paliko vienuolyną, kad gyventų atsisakyta gyvenimo tvarka kaip klajojantis vienuolis. Penkerius metus, daugiausia gyvenęs iš bikšos (išmaldos), jis aplankė daugybę vietų Indijoje, apžiūrėjo įvairius mokymosi centrus ir susipažino su skirtingų bendruomenių ir rasių žmonėmis.
- 1893 m. Liepos 30 d. Jis pasiekė Čikagą aplankęs įvairias šalis, tokias kaip Kinija, Japonija ir Kanada.
- 1893 m. Rugsėjo 11 d. Jis pasakė trumpą kalbą apie induizmą. Perimdamas ištraukas iš „Šiva Mahimna Stotram“, jis palygino skirtingus individo kelius su įvairiais srautais, vedančiais į tą patį beformio Dievo vandenyną. Žmonės iš žiūrovų įvertino jo kalbą ovacijomis, o keli JAV laikraščiai jį įvairiai paniekino.
- Paskaitų turuose jis aplankė įvairias JAV vietas ir 1894 m. Įkūrė Vedantos draugiją (Niujorkas).
- 1895 m. Jis dėl blogos sveikatos nustojo vykti į ekskursijas ir fiksuotoje vietoje pradėjo skaityti Vedantos paskaitas.
- 1896 metų gegužę jis keliavo į JK ir susipažino su Ramakrišnos biografijos rašytoju Maxu Mulleriu.
- Harvardo universitete ir Kolumbijos universitete jam buvo paskirtos akademinės pareigos, tačiau jis jų atsisakė dėl savo vienuolio įsipareigojimo.
- Jis pasiūlė vakarų žmonėms- Patandžalio jogos sutras.
- Jis inicijavo daugybę užsieniečių ir įkūrė savo „Shanti Asrama“ (taikos rekolekcijas) San Chosėje, Kalifornijoje.
- Didžiausia jo dvasinė draugija yra „Vedanta Society of Southern California“ Holivude.
- Jo „Vedanta Press“ Holivude skelbia indiškų raštų vertimus į anglų kalbą.
- 1895 m. Jis pradėjo periodinį leidinį „Brahmavadin“ ir 1896 m. Išleido savo knygą „Radža joga“.
- 1897 m. Sausio 15 d., Atvykęs į Indiją, jis šiltai priėmė žmones skirtingose Indijos vietose ir skaitė paskaitas Rameswarame, Pambane, Kumbakoname, Madrase, Ramnade ir Madurajuje.
- Siekdamas skatinti socialines paslaugas, jis 1897 m. Gegužės 1 d. Kalkutoje įsteigė „Ramakrishna“ misiją.
- Jis taip pat įkūrė vienuolynus, tokius kaip ‘Advaita Ashrama’, Mayavati netoli Almora ir dar vieną Madras.
- Jis pradėjo periodinius leidinius „Udbhodan“ bengalų kalba ir „Prabuddha Bharata“ anglų kalba.
- Siekdamas išsaugoti savo dvasinius interesus, jis atmetė „Mokslo tyrimų instituto“ vadovo pareigas, kurias pasiūlė Jamshedji Tata.
- 1898 m. Jis sukūrė maldos dainą „Khandana Bhava Bandhana“, šlovindamas savo dvasinį mokytoją.
- 1899 m. Birželį jis įkūrė „Vedanta Societies“ Niujorke ir San Franciske.
- 1902 m. Liepos 4 d., Ramakrišnos matematikoje aptaręs Vedų kolegijos planą, septintą vakaro jis nuėjo į savo kambarį ir medituodamas paliko kūną. Jo kūnas buvo kremuotas ant Gangos kranto Belūre.
- Jo nacionalistinės idėjos ir socialinių reformų dvasia įkvėpė daugelį panašių Indijos lyderių Mahatma Gandhi , Subhas Chandra Bose , Bal Gangadhar Tilak, Chakravarti Rajagopalachari, Šri Aurobindo, Rabindranath Tagore ir daugelis kitų.
- Jo garbei Raipūro oro uostas 2012 m. Gavo „Swami Vivekananda Airport“ titulą.
- Pagrindiniai jo literatūros kūriniai yra „Sangeet Kalpataru“ (1887), „Karmos joga“ (1896), „Radža joga“ (1896), „Vedantos filosofija“ (1897), „Džnanos joga“ (1899), „Mano meistras“ ( 1901), „Vedânta Philosophy: paskaitos apie Jnâna jogą“ (1902) ir „Bartaman Bharat“ (dabartinė Indija) ) kuris yra esė bengalų kalba.
- Sausio 12 d. Jo gimtadienis Indijoje švenčiamas kaip „Nacionalinė jaunimo diena“.
